Apie Sofiją Kovalevskają

Sofja_Wassiljewna_Kowalewskaja_1Sofija Vasiljevna Kovalevskaja gimė 1850-01-(15)03 Maskvoje. Rusų matematikė, publicistė ir rašytoja. Tai viena pirmųjų moterų pasaulyje, tapusi matematikos profesore ir viena pirmųjų išrinkta į Peterburgo Mokslo Akademiją. Kovalevskajos vaikystė praėjo jos tėvo, generolo – leitenanto V.V.Korvin – Krukovskio dvare, Palibino kaime Vitebsko gubernijoje. Kovalevskaja įgijo visapusišką išsilavinimą ir suprato, kad jai gerai sekasi matematika. Sesuo Ana formavo požiūrį į visuomenę. Nuo 1866 metų S.Kovalevskaja mokėsi aukštosios matematikos pas įžymųjį dėstytoją A.S.Stranoliubskį. Tuo metu moterims nebuvo leidžiama mokytis Peterburgo universitete. 1868 metų rudenį S.Kovalevskajai buvo leista lankyti profesorių I.M.Secenovo ir V.L.Grubero anatomijos paskaitas. 1868 metais S.Kovalevskaja fiktyviai ištekėjo už V.O.Kovalevskio, kad galėtų atsidėti mokslinei veiklai, ir 1689 išvažiavo į Heidelbergą, kur mokėsi matematikos ir lankė profesorių G. Kirkgofo, E. Diubua-Rejmono ir G. Gelm-Golzo paskaitas. 1870 metais S. Kovalevskaja persikraustė į Berlyną, ten 4 metus privačiai mokėsi pas profesorių K.Vejerštrase. 1871 m. balandžio mėnesį ji su savo vyru išvažiavo į Paryžių slaugyti sužeistuosius. Svarbiausias S. Kovalevskajos darbas matematikos srityje – teorema apie egzistuojančius sprendimus normalių nelygybių sistemoje su nuosavybe išvestinėms. Už šitą darbą, pristatytą 1874 metais Getinhemo universitete, jai neakivaizdžiai paskyrė Filosofijos daktaro laipsnį su aukštesniuoju pagyrimu. 1874 liepos mėnesį, S. Kovalevskaja grįžo į Rusiją, tačiau ji negalėjo gauti darbo vietos Peterburgo universitete ir netgi nebuvo leista dėstyti aukštuosiuose moterų kursuose. Po to S. Kovalevskaja 6 metams nutolo nuo mokslinių darbų. Jinai užsiėmė literatūrine, publicistine veikla, bendradarbiavo laikraščiuose, į kuriuos rašydavo mokslines apybraižas ir teatro recenzijas. Tuo metu S. Kovalevskaja susitikinėjo su žymiausiais rusų mokslininkais ir rašytojais, t. y. su D.I.Mendelejevu, I.M.Sečenovu, S.P.Botkinu, A.M.Butlerovu, P.L.Čebišinu, A.G.Stoletovu, I.S.Turgenevu, F.M.Dostojevskiu ir kitais. 1880 vasarą S. Kovalevskaja persikraustė į Maskvą. Čia jai neleido išlaikyti magistro egzamino darbui universitete. 1881 vasarą S. Kovalevskaja išvažiavo į Berlyną, o vėliau į Paryžių. Bandymai gauti profesoriaus vietą aukštuosiuose moterų kursuose Prancūzijoje buvo beviltiški. 1883 m. jinai grįžo į Rusiją. 1883 metais, 7-ame rusų gamtos mokslininkų suvažiavime S. Kovalevskaja pristatė savo darbą “Spindulių lūžis kristaluose”. 1883 lapkritį gavusi G.Mittag-Lefflero kvietimą užimti docento pareigas Stokholmo universitete išvažiavo į Šveicariją. 1884 vasarą ji buvo paskirta Stokholmo universiteto profesore. Per aštuonerius metus S.Kovalevskaja perskaitė 12 kursų, taip pat ir mechanikos kursą. 1888 m. jinai parašė darbą “Kietojo kūno sukimasis aplink nejudantį tašką”. 1888 m. Paryžiaus MA S.Kovalevskajai skyrė Bordeno premiją. Sofija Vasiljeva Kovalevskaja buvo pasaulyje pripažinta mokslininkė. Bet jinai svajojo apie darbą Rusijoje. Dar viena S. Kovalevskajos veiklos sritis – literatūriniai bandymai. Jos drama “Kova už laimę” buvo pristatyta Rusijoje. “Nihilistė” (1884) , “Vaikystės prisiminimai” (1890) ir kiti S.Kovalevskajos kūriniai liudija gilų protą, domėjimąsi visuomeniniais reikalais.

Partneriai