Lietuvių kalbos kūrybinis konkursas

Sofijos Kovalevskajos progimnazija pradžiugino lietuvių kalbos kūrybiniu konkursu

Š. m. gruodžio 9 d. 11 val. Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijoje vyko lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio organizuotas Vilniaus miesto tautinių mažumų mokyklų 5-6 kl. lietuvių kalbos kūrybinis konkursas „Kokį pažįstu rašytojo Vytauto Račicko kūrinių pasaulį?“. Šis konkursas buvo ypatingas, kadangi jo garbės svečias buvo ne bet kas, o pats vaikų rašytojas Vytautas Račickas. Jis prisipažino, jog pirmą kartą teko dalyvauti tokiame nuotaikingame konkurse bei matyti savo kūrinių improvizacijas scenoje, kas kartu buvo ir linksma, ir kartu šiek tiek kėlė jaudulį, tačiau smagu, jog viskas vyko gana sklandžiai ir smarkiai neišgąsdinome rašytojo, kadangi jau prieš pat konkurso pradžią niekas neliūdėjo, nes galėjo prieiti prie rašytojo, su juo pabendrauti, nusifotografuoti, nusipirkti knygelių, gauti parašą ar tiesiog iš šalies pasižiūrėti į autorių. Sužavėjo ir mūsų progimnazijos bibliotekininkės Valentinos Šubravajos parengtas stendas, kuriame buvo galima pasiskaityti apie rašytojo biografiją ar parašytas knygeles.

Vėliau, prasidėjus renginiui, į sceną išėjo žavingieji konkurso vedėjai, 8c kl. mokiniai Artiom Karpenkov ir Diana Jermilova, Jie paskelbė konkursą pradėtu bei žaismingai (pasikeisdami po vieną posmelį) perskaitė Almos Karosaitės eilėraštį „Apie Vytautą Račicką“, kuris leido suprasti, kad autoriaus knygos pasiekia ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų širdis:

„Jo knygos gimsta iš širdies,

Tad prie Račicko pavardės

Visi priprato jau seniai,

Na, o labiausiai – mokiniai.

Jo personažai tokie puikūs!

Be Edvarduko ir be Zuikos,

Be Nippės ir kitų vardų

Gyventi būtų nuobodu.

Rašytojas plačiai keliauja.

Vos tik išleidęs knygą naują,

Pirmiausia jis aplanko tuos,

Kurie jį skaito nuolatos.

O skaito jį jau kelios kartos,

Nes geros knygos šito vertos.

Smalsiausi laukia tęsinių,

Kas kartą vis įdomesnių“.

Po nuotaikingos vedėjų kalbos lakštingalos balsu pakerėjo 7a kl. mokinė Alisa Kovalenko, kuri žemaitiškai padainavo lietuvių liaudies dainą „Pasvarstyk antele“. Kad konkurso dalyviams nebūtų baisu, siekiant juos padrąsinti, buvo parodytas ir 7a kl. mokinių Alisos Kovalenko, Serafimos Ivanovos, Taisijos Jezerskajos bei Emily Elias sukurtas filmukas pagal Vytauto Račicko knygą „Jos vardas Nipė“.

Taigi, kai atmosfera jau, regis, buvo paruošta pasirodymams, scenoje pirmieji pasirodė Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijai atstovaujantys mokiniai: Liora Podchaliuzina, 5a kl., Artiom Tiažkij, 5a kl., Melisa Žilinskaitė, 5b kl. ir Ignas Glodenis, 6c kl. Mokinukai mums pavaizdavo Nipę, grojančią fleita, Mikę, Juozapėlį, netgi mokyklą su direktoriumi, pavaduotoju, bibliotekininke. Deja, bet dėl neaiškios priežasties mokykloje nebuvo mokinių, tad Nipė verčiau dar kartą nusprendė pagroti fleita.

Antrieji mus stebino Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos 6b kl. mokiniai: Marija Bogdanovič, Elžbieta Antonenko, Kotryna Kovalevska, Kamilė Jokubėnaitė, Eva Emilija Senkevič. Jie panoro patikrinti mūsų kalbos kultūros žinias ir apsiskaitymą. Kas yra „silkė“, „bulka“, „prikolas“, „tūsofkė“, „ūčylka“, atkakliai kamantinėjo vaikai, o galų gale, siekdami parodyti nesusikalbėjimą tarp jaunosios ir vyresniosios kartos, dar prakalbo ir tarmiškai.

Trečiosios į sceną įžengė Vilniaus Simono Konarskio mokyklos 5a kl. mokinės: Kinga Magdalena Žibort ir Kaja Manatova. Mergaitės scenoje mums parodė, kaip galima nusikelti iš Lietuvos į Londoną.

Ketvirtoji konkursą užbaigė Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklos 6 kl. mokinė Julija Vaitoškaitė, kuri pristatė pasirinktas, savo pačios skaitytas, Vytauto Račicko knygeles, dalinosi patirtais įspūdžiais bei išgyvenimais.

Po išradingų pasirodymų gerb. komisija: komisijos pirmininkė – Birutė Šaknaitytė, Vilniaus Sirokomlės vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė ir komisijos narės: Vida Ūdrienė, Vilniaus Levo Karsavino mokyklos lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja ir Liudmila Štolde, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijos teatro mokytoja metodininkė, skaičiavo balsus. Tuo metu susirinkusiųjų dėmesį patraukė mūsų mylimas rašytojas Vytautas Račickas, kuris nuoširdžiai, šmaikščiai, bet kartu ir paprastai atsakinėjo tiek į mokiniams, tiek mokytojams, tiek mokinių tėveliams iškilusius klausimus. Nebelikus klausimų, visiems buvo suteikta galimybė pasivaišinti saldumynais ir gardžia kava.

Galiausiai sulaukėme ir gerb. komisijos verdikto, kuri prisipažino, jog apsispręsti buvo be galo sunku.

Netikėtai I-oji vieta atiteko Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijos mokiniams, II-ąja vieta pasidalino net dviejų mokyklų komandos: Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazija ir Vilniaus Simono Konarskio mokykla. III-ąją vietą pelnė Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklai atstovaujanti mokinė. Neliko nepagerbtos ir mokytojos, jos taip pat gavo padėkas už nuoširdų, atsakingą mokinukų parengimą. Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklos mokinukus parengė lietuvių kalbos mokytoja Aušra Gaidamavičienė, Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos Neringa Januševičienė, Vilniaus Simono Konarskio mokyklos Ligija Liausienė ir Elvina Kuginienė, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijos Milda Kazakevičienė ir Gražina Molotokienė.

O dėl bendro įdomumo Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijos 7b kl. mokiniai Tomas Ignatjevas, Karina Atažanova, Karina Nauševič ir jų lietuvių kalbos mokytoja Edita Raulynaitytė paėmė iš renginio dalyvių interviu. Todėl dalinamės gražiomis pasisakiusiųjų mintimis:

Rašytojo Vytauto Račicko:

„Negalvojau, kad esu garbės svečias, malonu, aišku“.

„Tokiame renginyje, kuris skirtas ne kam nors, o mano kūrinių interpretacijoms, esu pirmą kartą, net filmuką sukūrė pagal mano kūrybą“.

„Viską atperka mokinių nuoširdumas, jie kitaip pavaizduoja veikėjus“.

„Palinkėčiau, kad vaikai nepamirštų knygos, bent 10-15 minučių per dieną paskaitytų“.

„Be įtampos, nervo rašiau knygas „Šokoladas iki pirmadienio“, knygą apie pasiutusį vaiką

„Gyveno kartą Lukošiukas“, smagu buvo rašyti „Šlepetę“, kadangi rašiau neskubėdamas, pamažu, po skyrelį, tik vėliau supratau, kad tai rimtas darbas“.

Komisijos:

„Mokiniai labai gražiai pasirengė ir rašytojas turėjo progą jais pasidžiaugti, stendas išsamiai parengtas, meniškas“.

„Labai šilta, maloni aplinka, visi besišypsantys“.

„Konkursas patiko gera nuotaika, gebėjimu išreikšti jausmus, emocijas scenine kalba“.

„Viskas patiko, kad visi susidomėję, pasiruošę, tik dalyvių galėjo būti daugiau“.

„Labai sunku buvo vertinti, norėtume skirti nominacijas, o ne vietas“.

„Linkime daugiau kūrybos, geranoriškų, įdomių, jaunųjų skaitytojų, išėjimo į sceną, daugiau teatro, vaidinimo, stebėti vienas kitą“.

„Skaitantis žmogus dvasingas, kitoks“.

Mokytojų:

„Nuostabiai esate pasiruošę, norėtųsi daugiau dalyvių“.

„Tokių renginių reikia, kad mokiniai skaitytų, dėl rašytojo, prisiliesti prie knygos, išgirsti rašytojo žodį“.

„Dekoracijos tokios, kurias pažįsta vaikai, ypatingai šlepetės“.

„Savo vaikams, mokiniams ir Jums palinkėčiau tylaus skaitymo“.

„Norisi, kad knygą visi laikytų vertingu dalyku, dovana“.

Mokinių:

„Mes vaidinom „Nipę“ ir „Šokoladas iki pirmadienio““.

„Patiko, kad vėl galėjome pamatyti Vytautą Račicką, laimėjome pirmą vietą“.

„Vytautas Račickas yra žmogus… rašytojas, rašė daug knygų suaugusiems, bet nepaisant to, vaikai vis tiek jo knygas skaitė“.

„Patiko Vytauto Račicko knygos: „Vaikų anekdotai“, „Šokoladas iki pirmadienio“, man dar

„Šlepetė“.

„Konkursas naudingas, nes galime pasirodyti Vytautui Račickui, gauti jo parašus“.

„Nelabai buvo baisu pasirodyti, man tai iš vis ne“.

5a kl. mokinės Lioros Podcholiuzinos mama, tėvų komiteto narė:

„Džiugu, kad tokio masto renginiai vyksta mūsų mokykloje, linkiu, kad jų tik daugėtų“

„Nežiūrint to, kad yra labai daug pamokų, namų darbų, mano dukra labai noriai dalyvavo konkurse“.

„Konkursas labai patiko viskuo: vaikai įspūdingai atrodė, parodė save“.

Taigi tariame visiems dalyvavusiems ir organizavusiems konkursą didelį AČIŪ bei laukiame kitų, naujų susitikimų.

Partneriai