KŪRYBINĖS KLASĖS SUSITIKIMAS SU VDA DĖSTYTOJAIS IR STUDENTAIS
Dažnai kalbame, kad mokykla – ne pastatas, ne sienos, bet visa, kas yra aplink mus. Tereikia išdrįsti pakelti akis ir įjungti mąstymą, kad matytume ir suvoktume, kiek daug gerų dalykų mus supa, kokie nepakartojami gali būti ne tik aplink mus esantys objektai, bet ir, žinoma, žmonės. Kadangi šiuo metu aplinkybės verčia vaikščioti ne kiaurai sienas, o kiaurai ekranus, tai turbūt galime sakyti, kad įgyjame tam tikrų (beveik antgamtinių:)) savybių ir galime susitikti su žmonėmis, su kuriais susitikti norime, džiaugtis, kad galime keistis patirtimis ir mintimis. Šiandien buvo ypač malonu susitikti su VDA dėstytojais Vytautu Michelkevičiumi, Arturu Bukausku, kalbėjusiais apie animacijos programą, Fotografijos ir medijos meno katedrą. VDA studentės Agata Tracevič ir Eva Rodz nuoširdžiai dalijosi jas dominančiais klausimais, meninių darbų rezultatais, jų kūrimo detalėmis, pristatė ne tik pačią akademiją kaip mokslo įstaigą, bet ir leido patirti jos gyvenimo ritmą, dvasią. Jūsų atvirumas ir noras dalintis su mumis išties įkvėpė, paskatino užduoti esminius rūpimus klausimus, tad džiaugiamės, kad gavome išsamius atsakymus į juos:) Taip pat ačiū už motyvacijos ir pozityvo dozę. P. S. Mokiniai taip pat džiaugiasi pamatę, kad savo darbus, mokslo įstaigą pristato keturi tikrai savo darbą mylintys žmonės, kurie visais būdais stengiasi būti savo srities profesionalais, tad šį susitikimą laiko svarbiu. Na, o mes džiaugiamės, kad randame bendrumų ir sąsajų ne tik su mūsų dalykų programomis…
Kūrybinės klasės mokytojai: lietuvių kalbos mokytojos Andželika Aleksandravičiūtė, Lina Sirgedienė, istorijos mokytoja Jelena Misiūnienė, anglų k. mokytoja Natalija Žavoronok. Teksto ir nuotraukų autorė A. Aleksandravičiūtė #VDA #FMM #VilniausSofijosKovalevskajosGimnazija
Mokinių atsiliepimai
“Susitikimas, mano nuomone, buvo labai naudingas, nes mes sužinojome apie profesijas, apie kurias paprastai mokyklose nekalbama, be to, apie jas mums pasakė žmonės, kurie mėgsta tai, ką jie daro, ir kurie mokosi tam, kad taptų šios sferos specialistais. Taip pat buvo pristatyti tų žmonių darbų pavyzdžiai, kurie akivaizdžiai parodo, ką jie toje akademijoje daro. Manau, kad šis susitikimas bus labai svarbus tiems, kurie nori susieti savo gyvenimą su menu.”
Denis, III a kl. mokinys
„Trečiadienio lietuvių kalbos pamoką gali padalinti į dvi dalis: sapnas, jų reikšmė ir analizė, apie tai mums pasakojo Kristina Pašukevičiūtė, ir Radvilos Rudojo sapnas Ulos mūšio išvakarėse.
Klausydamas paskaitos apie sapnus, aš sužinojau daug naujos ir įdomios informacijos. Savo pasakojimą mūsų viešnia pradėjo trumpa biografija. Kaip sužinojome, ji baigusi Vilniaus universitetą, paskui mokėsi dar keliose vietose (netgi užsienyje). O dar nepradėjusi dirbti sapnų sferoje, ji pakeitė daug įvairių profesijų. Mūsų pasakotoja man pasirodė labai ryžtinga ir įkvepianti. Savo pasakojimą viešnia pradėjo aiškindama, kaip žmonės sapnus suvokė anksčiau ir kaip juos suvokia dabar. Papasakojo apie archetipus, kuriais, anot jos, galima suskirstyti visus sapno veikėjus. Tarp jų buvo tokie archetipai: išminčius, eilinis, burtininkas, valdovas, globėjas ir t.t. Aš prieš tai buvau girdėjęs apie juos, bet dabar geriau suprantu, ką kiekvienas iš jų reiškia. Paskui buvo pasakyta apie sapno simbolius. Kadangi jų yra labai daug, išvardysiu tik tris, mano nuomone, visiems pažįstamus simbolius. Dantys reiškia grėsmę, bet taip pat ir kito nuomonę apie mus. Kritimas gali reikšti psichologinį kritimą, t.y. žmogaus psichinės būsenos pablogėjimą. Vanduo reiškia emocijas. Bet svarbu paminėti, kad daiktai arba veiksmai ne visada ką nors simbolizuoja. Paskutinė pasakojimo dalis – sapnų aiškinimas. Sužinojau, kad norėdamas pabandyti suprasti sapno reikšmę, turiu visų pirma jį išjausti, paskui rasti archetipus, nagrinėti simbolius, naudoti laisvąsias asociacijas. Niekada negalvojau, kad iš sapnų galima sužinoti tiek daug apie save ir savo psichinę būseną. Po pasakojimo buvo bonusas – sapnų aptarimas, po kurio mes atsisveikinome su viešnia.
Kitą pamoką mes pradėjome, nagrinėdami M. Čiurlionio paveikslą „Juozapo sapnas“. Mes parašėme savo asociacijas, o po to bandėme diskutuoti. Mano nuomone, paveikslas yra labai įdomus savo kompozicija bei spalvų palete. Jis leidžia pajausti šilumą, jaukumą. Po to mes pagaliau pradėjome nagrinėti Radvilos Rudojo sapną. Kadangi visas kūrinys parašytas hegzametru, suprasti, kuo norėjo pasidalinti J. Radvanas, buvo pakankamai sunku. Bet man atrodo, kad mes išsamiai aptarėme šį sapną. Pirmiausia norėčiau pasakyti to sapno esmę. Kadangi Radvila Rudasis šį sapną sapnavo prieš Ulos mūšį, o sapne Vytautas jį, taip sakant, ruošia šiam mūšiui, galima suprasti, kad jo tisklas buvo įkvėpti Radvilą Rudąjį, kad jis būtinai laimėtų (ką jis ir padarė). Sapne, kaip minėjau anksčiau, pas Radvilą Rudąjį ateina Vytautas Didysis, paniuręs ir liūdnas. Jis atrodė taip, kaip po Žalgirio mūšio. Vytautas jam sako, kad jam liūdna, kad Lietuva praranda savo žemes. Jis skelbia, kad jų kartos baimė, Tinginystė yra visų bėdų kaltė. Sako, kad jo (Vytauto) karta buvo gerokai stipresnė, bet tikisi, kad Radvila Rudasis visa tai pakeis. Kaip galime matyti, šis sapnas Radvilai Rudajam yra labai svarbus.
Taigi, šios pamokos buvo labai informatyvios, mes sužinojome ir apie sapnus, ir aptarėme Radvilos Rudojo sapną, netgi pakalbėjome apie paveikslą. Man visos šios pamokos buvo labai naudingos, jos man patiko, bet informacijos buvo iš tikrųjų labai daug.“
Denis, III a kl. mokinys
